- nekur
- nekur̃ prv. Nekur̃ diñgs, parei̇̃s.
.
.
nekur — ×nekur (plg. l. niekędy) adv. SD176, N, K kur nors, kai kur: Ans pats ančręs nekur, o kirvis kaltas bus visur Žlv … Dictionary of the Lithuanian Language
nėkur — nė̃kur (ž.) adv., nėkur̃ JIII82 žr. niekur: 1. Aš nė̃kur neisu iš čia Als. Kad tave ims rąžuliai, tai tu nė̃kur netversi J. 2. Kumet čia parneši, ka nėkur̃ dėti nebuvo KlvrŽ. ◊ nė̃kur dẽdamas niekam nevertas: Ans nėkur̃ dẽdamas nėr Trk … Dictionary of the Lithuanian Language
nekurs — ×nekur̃s, ì pron. indef. (4) K, nekursaĩ Klp; Q142, MP237, N, OsG141 žr. nekuris 1: Nežinau kas, nekursai SD121. Nekursaĩ akmuo skiliant kibirščių duoda K … Dictionary of the Lithuanian Language
paviešėti — 1 paviešėti K, J, NdŽ 1. intr. N, S.Stan, M, Rtr, DŽ, Sn pasisvečiuoti: Dabar į mus ateik kelias dienas paviešėti (padykinėti, pamedžioti, pauogauti ir šiaip pabūti) J.Jabl. [Siuvėjas] paviešėjęs tris dienas išejo sau vėl po svietą vandravot… … Dictionary of the Lithuanian Language
susikardyti — 2 susikardyti 1. susilaikyti (?): Peralkęs žmogus nesusikardo, t. y. nesusikaria viduriai, grobas grobą ryna J. 2. tr., intr. susigriebti: Nėko neturia, nėkur nėko nesusikardo (nesusigraibsto, nesutenka) Up. Palaukiam, kol jis susikardys Up.… … Dictionary of the Lithuanian Language
tverti — 3 tverti, tvẽria, tvėrė intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ 1. N, Bdr būti patvariam, tinkamam, laikytis: Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera Trk. Pirktas daiktas neilgai tètvera Pln. Lig padirbant tetvers. – Amžių dienai tvers tie batai Plng … Dictionary of the Lithuanian Language
užeiga — ùžeiga sf. (1) Š, DŽ, Sn, užeigà (3b) Skr, Gs; Rtr, ūžeiga (1) Vdžg 1. S.Dauk, D.Pošk, Alk, Kdn užėjimo, apsistojimo vieta: Pas jį tūla ùžeiga, t. y. daug žmonių užeina šiokių ir tokių J. Šitas namas buvo užeigà žmonimi, kai šalta Kb. Ten… … Dictionary of the Lithuanian Language
некий — др. русск., ст. слав. нѣкыи (Супр.), болг. някой некто , словен. nẹki некий , чеш. něky. Из *ně , подобно некогда, некоторый, некто и *kъjь (см. кой). Приставку ně обычно объясняют из *nе vě не знает (Мi. ЕW 214; Ягич у Педерсена, KZ 40,… … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
antpulti — antpùlti (ž.) 1. tr., intr. užpulti: Šunys ant zuikučio antpuolė ir suėdė BM378. Žvėrys ..., baisiai įniršę, antpuolė žalčių karalienę LTI38. Vanagas minta kitais paukščiais, kuriuos antpuola iš aukšto rš. Mes ant jų ūmai ančpulsiam rš. Antpulu… … Dictionary of the Lithuanian Language
apdringti — apdrìngti intr., tr. apsiprasti: Ans apsisvetins ir apdrings, t. y. prigus, pripras J. Apdringo kits kitą, t. y. prigudo J. | Apdrìngau (aptingau), nebnoru nėkur į pasilinksminimus eiti Užv. | refl.: Apsidrìngus [šalčiu, šiluma] galima kęsti… … Dictionary of the Lithuanian Language